Pagal Brent Bauer, M.D., Mayo Clinic
Chroniškas uždegimas yra siejamas su sveikatos sutrikimais visose kūno dalyse, neišskiriant ir smegenų. Tyrimai dar nėra įrodę, jog chroniškas uždegimas yra pagrindinė smegenų sutrikimų ir ligų priežastis, tačiau jis dažnai randamas žmonėse, kurie kenčia nuo Alzhaimerio, Parkinsono, įvairių sklerozės rūšių bei kitų neurologinių problemų.
Mokslininkai siekia suprasti kaip uždegiminiai procesai veikia smegenis ir sukelia ligas. Iki tol, tam, kad sumažintum lėtinį uždegimą, gali pakeisti kelis gyvenimo būdo įpročius.
Ūminis vs. Chroniškas Uždegimas Smegenyse
Trumpalaikis (ūminis) uždegimas yra normalus imuninės sistemos atsakas. Paraudimas atsiradęs įsipjovus pirštą ar sutinimas aplink kelią parkritus yra kūno išoriniai požymiai, reiškiantys, jog kūnas siunčia baltuosius kraujo kūnelius į sužeidimo vietą gydymui. Visgi, uždegimas tampa žalingas, jei tęsiasi kelis mėnesius ar net metus. Toks uždegimas tampa chronišku.
Uždegimas nervinėje sistemoje, vadinamas neurouždegimu, tapęs chronišku yra ypač žalingas. Neurouždegimas yra normalus imuniteto atsakas, apsaugantis smegenis ir centrinę nervų sistemą nuo infekcijų ir sužalojimų. Tačiau nesibaigiantis uždegimo procesas ilgainiui pradeda žaloti šalia esančius sveikus smegenų audinius ir neuronus.
Surasti chroniško uždegimo priežastis yra sudėtinga. Kai kurių ekspertų nuomone, tai gali būti imuninės sistemos trikdžių, taršos ir kitų aplinkos veiksnių, besitęsiančių infekcijų, sveikatos sutrikimų, kaip nutukimas, ar prastų įpročių, kaip bloga dieta, pasekmė. Viską dar labiau apsunkina tai, kad chroniškas uždegimas gali pasireikšti ir be jokios aiškios priežasties ar realaus sužeidimo.
Kai Uždegimas Prasimuša Pro Gynybinius Barjerus
Žmogaus kūnas turi įvarius “patikros punktus”, pro kuriuos praleidžiami tik kūnui naudingi dalykai tokie kaip maisto medžiagos, o “blogiukai” – virusai, bakterijos, grybeliai ir nuodingos medžiagos, būna sustabdomi.
Smegenyse šis patikros punktas vadinamas hematoencefaliniu (kraujo-smegenų) barjeru, kuris yra sudėtingas centrinės nervų sistemos sargas. Tam kad smegenys funkcionuotų, šis barjeras taip pat turi funkcionuoti teisingai. Hematoencefalinis barjeras nustato, kokios medžiagos gali, o kokios negali pasiekti smegenų, tam pasitelkdamas įvairių tipų gynybines ląsteles.
Pavyzdžiui, endotelinės ląstelės sudaro siauras jungtis, kurios apsunkina žalingų medžiagų kraujyje patekimą į smegenis. Pericitai – specializuotos ląstelės, randamos kraujagyslių sienelėse, veikia kartu su endotelinėmis ląstelėmis tam, kad nustatytų kokioms medžiagoms leidžiama patekti į smegenis. Pericitai taip pat padeda reguliuoti kraujo tekėjimą ir manoma, kad jie gali nustatyti ir sunaikinti žalingus įsilaužėlius. Astrocitai yra dar viena svarbi hematoencefalinio barjero dalis. Šios ląstelės ne tik prisideda prie barjero kūrimo, bet ir veikia kartu su neuronais reguliuojant smegenų imunines ląsteles. Mikroglija suteikia dar vieną apsaugos sluoksnį, stebėdama žalingas medžiagas ir jas naikindama.
Kai visos ląstelės veikia kartu tvarkingai, hematoencefalinis barjeras kontroliuoja cheminę smegenų skysčio sudėtį, taip padėdamas išlaikyti smegenis tinkamas neorologinei veiklai. Stabili smegenų skysčio sudėtis/lygis yra būtinas įvairioms smegenų veikloms - sinapsių darbo palaikymui, informacijos perdirbimui ir neuronų ryšiui.
Chroniškas uždegimas gali sutrikdyti hematoencefalinio barjero komponentų veiklą, taip susilpnindamas visą struktūrą. Dėl savo kompleksiškumo šiam kraujo-smegenų barjerui yra sudėtinga atsinaujinti/pasitaisyti. Susilpnintas barjeras įleidžia daugiau medžiagų į smegenis. Jis nebeišfiltruoja neurotoksinų, imuninių ląstelių ar cheminių agentų, galinčių sustiprinti neurouždegimą. Ekspertai mano, jog būtent ši priežastis lemia, jog kai kurie žmoėes imlesni centrinės nervų sistemos bėdoms.
Žmonėms sergantiems Alzhaimerio liga, uždegimas padidina beta-amiloido(β-amiloidas) kiekį smegenyse. Manoma, jog padidėję β-amiloido kiekis prisideda prie Alzhaimerio stiprėjimo dėl jo polinkio sulipti ir blokuoti ląstelių signalus. β-amiloidas, suaktyvindamas imuninės sistemos ląsteles, atsakingas už neurologinį uždegimą ir ligų progresiją, taip pat gali paversti hematoencefalinį barjerą lengviau praeinamą.
Hematoencefalinio barjero pralaužimas yra siejamas su tokiais sutrikimais kaip šizofrenija, bipolinis sindromas bei stipri depresija. Visgi, nėra aišku, ar barjero pokyčiai yra šių neurologinių sutrikimų priežastis, ar pasekmė.
Atliekami tyrimai bandant išaiškinti, kaip uždegimas ir neurologiniai sutrikimai veikia vienas kitą ir ar gydant paveiktą hematoencefalinį barjerą galima sustabdyti ar pakeisti ligos progresijos kursą. Visgi, iki tol jūs galite pakeisti savo gyvenimo būdą taip, kad sumažintumėte chronišką uždegimą savo kūne.
Tai, Ką Valgote Veikia Uždegimo Lygį
Tai, ką valgote, veikia uždegimo lygį jūsų kūne. Tyrimai rodo, jog tam tikras maistas gali paveikti C-reaktyvinio baltymo – uždegimo matavimo vieneto - lygį kraujyje. Maistas kaip perdirbti cukrūs išleidžia uždegiminius signalus, padidinančius chroniško uždegimo riziką. Kita vertus, maistas kaip vaisiai ir daržovės sumažina uždegimą padėdami kūnui kovoti su oksidaciniu stresu.
Jei norite sumažinti chronišką uždegimą su mityba siūlome:
-
Valgyti daugiau augalinio maisto. Valgyti tokius vaisius ir daržoves kaip uogos, žalumynai, burokėliai, granatai ir avokadai. Kiti geri pasirinkimai yra pilno grūdo produktai, imbieras, žalioji arbata, ciberžolė. Šis maistas turi antioksidantų, kurie apsaugo nuo, pavėlina ar atstato ląstelių ir audinių pažeidimus.
-
Susitelkti ties sveikais riebalais. Omega-3 riebiosios rūgštys prisideda reguliuojant kūno uždegiminius procesus ir gali net sumažinti uždegiminį skausmą. Šiuos sveikus riebalus galite rasti žuvyse – lašišoje, tune ir skumbrėje, taip pat mažesnius kiekius rasite žemės, pekano riešutuose bei sojos produktuose.
-
Sumažinti raudonos mėsos vartojimą. Nors raudona mėsa gali skatinti uždegimus, jums nereikia jos visiškai pašalinti iš savo mitybos tam, kad pamatytumėt skirtumą. Pabandykite pakeisti savo pietus iš jautienos kepsnio į žuvį, riešutus ar sojų baltymus bent kelias dienas per savaitę. Taip pat, kai valgysite raudoną mėsą, vietoje puskilograminio kepsnio, rinkitės delno dydžio porciją.
- Atsisakykite smarkiai apdirbto maisto. Dribsniai ar gėrimai su daug cukraus, gruzdintas maistas, vytinta mėsa(dešrainiai, peperoni dešra, bekonas), bei kepiniai yra pilni nesveikų riebalų, kurie siejami su uždegimais. Vietoje to, valgykite ruduosius ryžius, nevytintą kalakutieną ir keiskite daug cukraus turintį desertą į vaisius. Gerkite gazuotą, distiliuotą vandenį, nesaldintą arbatą, kavą.
Maži pakeitimai gali sumažinti uždegimą
Maistas nėra vienintelis būdas sumažinti uždegimus. Sveiko svorio palaikymas gali mažinti chronišką uždegimą, nes svorio metimas iš savęs yra priešuždegiminis veiksnys. Taip pat galite:
-
Kasdien 20 minučių užsiimti fizine veikla. Reguliarus fizinis aktyvumas, net toks kaip greitesnis vaikščiojimas, gali sumažinti chronišką uždegimą.
-
Kokybiškai miegoti. Žmonės, kurie reguliariai išsimiega, turi daug mažesnę chroniško uždegimo riziką, nei žmonės išgyvenantys miego trūkumą ar susiduriantys su miego sutrikimais. Suaugusieji turėtų stengtis išmiegoti 7-9 valandas kiekvieną dieną.
-
Mažinti stresą. Kai jaučiate stresą ir nervinatės, kūnas išleidžia uždegiminius citokinus. Meditacija ar tai chi gali prisidėti prie teigiamų pokyčių nervinėje ir imuninėje sistemose.
- Nustokite rūkyti. Nikotinas ir cigaretės skatina uždegimus ir slopina priešuždegiminius procesus.
Chroniško uždegimo simptomai ir ženklai dažnai yra labai subtilūs. Ženklai, pagal kuriuos galima save stebėti, yra kūno skausmai, silpnumas, miego sutrikimai, depresija, stresas, nuotaikos sutrikimai, žarnyno sutrikimai, nenormalūs svorio pokyčiai bei dažnos infekcijos.
Pastebėję šiuos ženklus pasvarstykite apie gyvenimo būdo pokyčius, o jei nerimaujate dėl savo sveikatos,būtinai kreipkitės į gydytoją.
Šis straipsnis originaliai buvo publikuotas Thorne