Pirtis ir Jos Poveikis Senėjimui ir Smegenims

Pirtis ir Jos Poveikis Senėjimui ir Smegenims

Pagal Rhonda Patrick, PhD


Ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas yra neatsiejamai susijęs su senėjimo prevencija arba atidėjimu – sudėtingu, daugiafunkciniu procesu, apimančiu biologinius, fiziologinius ir elgesio pokyčius. Senėjimas turi platų poveikį daugeliui kūno sistemų, net ląstelių ir molekulių lygiu. Tačiau senėjimas yra dinamiškas procesas, o tai reiškia, kad jam ne tik galima užbėgti už akių, bet net ir pakeisti jo kryptį.


Kaitinimasis pirtyje, yra senovinė praktika, turinti senėjimą lėtinančių privalumų. Pirtyje kūną veikia didelis karštis, kuris sukelia tam tikrą stresą. Karščio sukelto streso poveikis ilgaamžiškumui buvo stebimas tiek muselėse tiek kirminuose, kurių gyvenimo trukmė taip buvo prailginta 15%. Plataus mąsto, stebėjimo tyrimai su žmonėmis nustatė tvirtą ryšį tarp naudojimosi sauna ir mažesnės rizikos susidurti su amžiumi susijusiomis būklėmis, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, pažinimo funkcijos pablogėjimas ir priešlaikinė mirtis.


Pavyzdžiui, Kuopio Ischemic Heart Disease Risk Factor (KIHD) populiacijos tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 2300 vidutinio amžiaus vyrų iš rytų Suomijos, nustatė, kad vyrai, besikaitinantys pirtyje du ar tris kartus per savaitę, turi 27% mažesnę tikimybę numirti nuo su senėjimu susijusių sutrikimų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, nei vyrai, kurie nesinaudojo pirtimi. Taip pat buvo nustatyta, kad ši nauda, priklauso nuo dozės: vyrai, kurie naudojosi sauna du kartus dažniau, maždaug nuo 4 iki 7 kartų per savaitę, patyrė maždaug dvigubai didesnę naudą – 50 % mažesnę tikimybę mirti nuo su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusių priežasčių.


KIHD tyrimai taip pat atskleidė, kad dažnas naudojimasis sauna sumažino dviejų su amžiumi susijusių pažinimo sutrikimų – demencijos ir Alzheimerio ligos – riziką, vėlgi, priklausomai nuo
dozės. Vyrai, besikaitinantys saunoje nuo 4 iki 7 kartų per savaitę, turėjo 66 % mažesnę riziką susirgti demencija ir 65 % mažesnę riziką susirgti Alzheimerio liga, palyginti su vyrais, kurie pirtimi naudojosi tik kartą per savaitę.


KIHD išvados taip pat parodė, kad dažni pirties lankytojai turi 40% mažęsnę tikimybę mirti nuo bet kokių pirmalaikės mirties priežasčių. Šios išvados pasitvirtino net ir atsižvelgus į amžių, aktyvumo lygį ir gyvenimo būdo veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos vyrų sveikatai.


Štai kaip tai veikia - būnant saunoje, jūsų kūnas susiduria su dideliu karščiu, sukeldamas staigią ir stiprią reakciją:

  • Padidėja plazmos tūris (skystoji jūsų kraujo sudedamoji dalis) suteikdamas atsarginį skysčių šaltinį prakaitavimui ir užkirsdamas kelią per greitam kūno temperatūros padidėjimui, taip skatindamas hiperterminį grūdinimasi (tam tikrą karščio toleravimo formą).

 

 

Pirtis ir senstanti širdis


Pasaulio sveikatos organizacija apytiksriai apskaičiavo, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta beveik 18 mln žmonių, kas sudaro maždaug trečdalį visų mirčių pasaulyje. Širdies ir kraujagyslių ligų dažnai galima išvengti laikantis tam tikro gyvenimo būdo, pavyzdžiui, naudojantis sauna. Žmonės, kurie reguliariai kaitinasi saunoje, paprastai pagerina keletą širdies ir kraujagyslių sveikatos aspektų:

 

Įdomu, kad žmonėms, kurie dėl lėtinių ligų arba kitų fizinių apribojimų negali užsiimti fizine veikla, siūloma naudotis pirtimi ar kita šilumos terapijos formos kaip alternatyva mankštai.

 

 

Pirtis ir senstančios smegenys


Jūsų smegenys yra ypač pažeidžiamos žalingų senėjimo padarinių. Nuolat didėjantis oksidacinio streso poveikis, prasti mitybos įpročiai ir kasdienė energijos apykaita veikia prieš mūsų ilgalaikę pažinimo (cognitive) funkciją. Tačiau karščio sukeltos reakcijos gali apsaugoti smegenis, įskaitant:

 

 

Pirtis ir molekuliniai mechanizmai


Tyrimai nustatė įvairius karščio-streso sukeltus molekulinius mechanizmus, kurie moduliuoja senėjimą ir pažinimo (cognitive) nuosmukį, kaip tuos kurie sumažina baltymų pažeidimą ir agregaciją arba aktyvina endogeninius antioksidacinius, atstatymo ir skilimo procesus.

Kai kurie iš šių mechanizmų apima ir padidėjusią apsauginių organizmo veiksnių išraišką:

  • Šiluminio šoko baltymai, didelė baltymų šeima, kuri atlieka svarbų vaidmenį daugelyje ląstelių procesų, įskaitant imuninę funkciją, ląstelių signalų siuntimą ir ląstelių ciklo reguliavimą. Kai kurių šilumos šoko baltymų genetiniai variantai yra susiję su ilgesne gyvenimo trukme.
  • Nrf2, transkripcijos faktorius, reguliuojantis didžiulį genų tinklą, turintį citoprotekcinių, antioksidacinių ir priešuždegiminių funkcijų. Nrf2 aktyvinimas suteikia apsaugą nuo oksidacinio streso, elektrofilinio streso ir lėtinio uždegimo – pagrindinių daugelio lėtinių ligų priežasčių.
  • FOXO3, transkripcijos reguliatorius, vaidinantis svarbų vaidmenį žmogaus gyvenimo trukmei ir sveikam senėjimui. FOXO3 dalyvauja autofagijoje, tačiau sutrikus autofaginiams mechanizmams, FOXO3 sukelia ląstelių jautrumą apoptozei, užprogramuotai ląstelių žūčiai. Daugiau informacijos - FOXO

 

 

Išvados ir how to’s:


Vis daugiau įrodymų iš stebėjimo, klinikinių ir mechaninių studijų rodo, kad kaitinimasis pirtyje yra susijęs su daugybe privalumų sveikatai ir gali būti naudojamas kaip priemonė užkirsti kelią senėjimo padariniams. KIHD studijos aprašo atitinkamas
dozes, kurios gali padėti susikurti protokolus, kaip geriausiai įtraukti naudojimąsi pirtimi į savo gyvenimą.

Norėdami gauti didžiausią naudą, sveiki suaugusieji turėtų kaitintis saunoje pagal šias rekomendacijas:

  • Dažnumas: nuo 4 iki 7 sesijų per savaitę
  • Trukmė: maždaug 20 minučių per seansą
  • Temperatūra: mažiausiai 78,9°C, optimaliai - nuo 80°C iki 90°C

💧 Ir pasiruošk prakaituoti!

 

Daugiau apie pirties naudą sveikatai skaitykite šiame Found My Fitness straipsnyje - https://www.foundmyfitness.com/topics/sauna

 

Ši santrauka yra išversta iš anglų k. ir originaliai prieinama visiems naujiems Found My Fitness naujienlaiškio prenumeratoriams. 

 

Grįžti į tinklaraštį